APIE AUTORĘ

Klaipėdietė Aušra Grigaitienė savojo kūrybinio kelio etapus pradėjo skaičiuoti nuo 2001 metų. Reikšmingą postūmį skleidžiantis jos kaip tekstilininkės talentui turėjo pažintis su dailininke, Šiaulių universiteto dėstytoja L. Bartkevičiūte-Valiene, viena pagrindinių Lietuvos liturginių rūbų kūrėjų. Realizuodama bendravimo su pirmąja mokytoja patirtį ir vedama autentiško vidinio balso apie 2001 m. sukūrė pirmuosius liturginius rūbus. 2002-2003 m. profesionalaus rūbų dizaino pagrindus įgijo Klaipėdos rūbų siuvimo, sukirpimo ir modeliavimo mokykloje, kur patyrė kitos mkytojos N. Dubickienės įtaką. Įvertinant sukurtų darbų kokybę. 2004 m. pradžioje priimta į tautodailininkų sąjungą. 2005 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro įsakymu, A. Grigaitienei suteiktas meno kūrėjo statusas.

Lietuvos tekstilės panoramoje Aušros Grigaitienės kūryba itin reta ir išskirtinė apibrėžtos taikomojo meno srities pasirinkimu – liturginių rūbų siuvimu ir dekoravimu. Tai savita sakralinio meno misija, kurią autorė prisiima sąmoningai ir labai atsakingai. Darbus autorei dažniausiai užsako Vakarų Lietuvos bažnyčių ir vienuolynų atstovai – ypač paminėtinas sėkmingas bendradarbiavimas su Lietuvos pranciškonais. Kūrinių tipologinis spektras platus: tai įvairių liturginių laikotarpių arnotai, kapos, albos, veliumai, stulos, altoriaus staltiesės. Darbams tekstilininkė naudoja ne tik fabrikinės gamybos medžiagas, bet dažnai pritaiko tam tikrą rūbo bei autorinį sumanymą atitinkantį audinį - rankinio audimo staklėmis įvairiais raštais austas medvilnės, pusvilnės, vilnos ar lino medžiagas. Dekoravimui renkasi siuvinėjimą rankomis, rečiau nėrimą, rišimo "makramė" būdu techniką. A.Grigaitienė atrado savitą vadinamo "pusinio kryželio" siuvinėjimo būdą, kuris neabejotinai yra savito kūrybinio kelio paieškų rezultatas ir išskiria ją iš kitų šiuo metu tekstilės srityje dirbančių menininkų. Paminėtinas autorės išplėtotas "makramė" rišimo būdas, naudojamas kutams, kurie kaskart rišami kitu būdu ir yra individualiai derinami su bendrąją dekoro stilistika. Žvelgiant į dailininkės darbus akivaizdu, kad dailininkė kiekvienąkart daro didelį įdirbį, gilindamasi tiek į būsimo rūbo ornamentikos simboliką ir istoriją, tiek į apdaro paskirtį bei kontekstą. Taip pat pažymėtina, kad, imdamasi naujos kūrybinės užduoties, A.Grigaitienė puikiai išbalansuoja tarp užsakovo pageidavimų ir autorinės, savarankiškos dekoravimo koncepsijos. Šis kiekviename darbe juntamas kūrybinės ir konceptualios minties įdirbis bei nepaprastai preciziška atlikimo technika liudija didelį autorės atsakingumą, kuris greta talento savarankiškumo yra vienas tikriausių profesionalumo kriterijų.

A.Grigaitienės kūrinių dekoravimo stilius įvardintas kaip tam tikra stilizuota liaudiškos tradicijos interpretacija, jų ornamentikai būdinga santūri, saikinga plastika, dažniausiai naudojami augaliniai ar geometriniai motyvai, kurių šaltinis – baltiškieji ar archaiškesni, savo esme gan universalūs ornamentiniai provaizdžiai, neretai juose ataidi ir kosmigoninių motyvų atgarsiai. Krikščioniškoji simbolika dailininkės darbuose subtili ir pagirtinai neįkiri, pasaulėžiūrinę koncepciją charakerizuoja išlygsvarinta, harmoninga nuostata.

Vizualinės dailės kalbos požiūriu A.Grigaitiėnės kūriniuose pastebimi geri komponavimo įgūdžiai ir koloristiniai duomenys, kompozicijos paženklintos puikiu ritmo jausmu ir proporcingumu, plastinei mąstysenai charakteringas konstruktyvistinis polinkis, derantis su subtiliais jausminiais parametrais. Negalima neįvardinti taikomuosiuose menuose svarbaus kriterijaus – itin kruopštaus ir technologiškai nepriekaištingo atlikimo, kuris vaidina ne paskutinį vaidmenį A.Grigaitienės darbams įgaunant skoningumo ir estetiškumo kokybę. Visiems kūriniams būdingas tam tikras stilistinis vieningumas ir kryptingumas, patvirtinantis originalaus autorinio braižo formavimąsį ir kartu ženkli motyvų, kompozicinių sprendimų įvairovė, paliudijanti neabejotiną menininkės kūrybinį potencialą. Autorės sukurtus liturginius rūbus dėvi Lietuvos, Amerikos, Šveicarijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir Pietų Korėjos bažnyčių kunigai bei vienuoliai. Kaip vieni geriausiai pavykusių darbų minėtinos Kryžių kalno ir Pakutuvėnų ( Kretingos raj.) pranciškonų vienuolynams sukurtos liturginių rūbų kolekcijos. 

Autorės kūryba jau pastebėta ir teigiamai įvertinta spaudoje, vienareikšmiškai pozityvūs ir visų užsakovų vertinimai – A.Grigaitienės kurti rūbai pasižymi puikia kokybe, funkcionalumu ir spinduliuoja šiluma bei harmonija.

Išskirtinis autorės kruopštumas, atsakingas požiūris į visus kūrybinio darbo etapus, greitai išsikristalizavęs individualus braižas ir pademonstruotas kūrybinis potencialas yra ne vien ryškūs talento ženklai, bet ir puikus garantas tolimesnei meninei jos raidai. Autorės kūryba neabejotinai pranoksta regioninius mastelius ir galima teigti, kad į Lietuvos tekstilę, ypač į dar mažai išvystytus liturginio meno barus atėjo nauja meninė asmenybė..

A.Grigaitienės kūryba užpildo šiandienos profesionalioje tekstilėje juntamą liturginio meno spragą, prisideda prie dabarties tekstilės paveldo turtinimo, tuo pačiu nešdama ir socialinę aplinkos estetizavimo misiją.